kabintuvas

kabìntuvas sm. (1) 1. ąselė prie drabužių pakabinimui: Kabìntuvą įsiuva į apkaklę J. 2. gembė drabužiui pakabinti: Drabužiams yra pritaikytų kabintuvų rš. Nuplėšė nuo kabintuvo aksominius kailinukus rš.